Paskelbė lovelymess 2017.11.07 0 Komentarai

 

Ar kada pagalvojote, kas yra mama iš didžiosios M? Gal ji sekmingos įmonės vadovė, pagimdžiusi 9 vaikučius, kiekvieną rytą lepinanti vyrą blynais su šokoladu ir rašanti savo blogą apie tobulos figūros paslaptis?! Ne, šis blogas ne apie tokias nerealias būtybes… tai blogas apie paprastas bet nepaprastas mamas,  nesvarbu kiek vaikų turinčias,  ir nesvarbu kokias pareigas užimančias - visos mes esame ypatingos, nes esame mamos!

Juk mokame vaikščioti kojomis neliesdamos žemės ir matyti tamsiausia naktį nedegdamos šviesos kai miega mažiausi, jausti jog vaikui kyla temperatūra nepalietus jo kaktos, o ką jau kalbėti apie mamos instinktus ir nepaaiškinančias nuojautas…

Noriu pakviesti būsimas mamas, esamas mamas, ir net močiutes dalintis savo istorijomis… tam, kad įkvėptume kitas siekti svajonių. Tam, kad padėtume suprasti kitoms,  jog sunku ne joms vienoms. Tam, kad patartume, kaip įveikti užgriuvusias bėdas. Tam, kad išmoktume save mylėti.

Aplink mane daug stilingų, žavingų ir nepaprastai nuoširdžių mamų. Žiūrint į jų FB ar INSTAGRAM profilius kartais atrodo, jog jos visada šypsosi, niekada nepratrūksta pykčiu ant vaikų ir visada geba būti be galo laimingos.  Bet kaip yra iš tiesų, gal tai tik saulėti nuotraukų filtrai?

Šis blogas apie tas mamas iš didžiosios M, kurioms sunkių dienų būna lygiai tiek pat kaip ir visoms, tik jos moka pakelti galvą ir nusišypsoti sau :)

 

Šiandien noriu atvirai ir nuoširdžiai papasakoti savo istoriją, kuri - apie Svajones!

Prieš 6 metus išgyvenusi skaudžias skyrybas ir mylimo darbo netektį, užsisklendžiau savyje, nes atrodė, kad sugriuvo visas pasaulis aplink. Mėčiausi tarp įvairių darbo pasiūlymų, bandydama atrasti naująją save. Priaugau 9 kg ir nebemylėjau saves veidrodyje. Žinoma ir vyras ant balto žirgo vis neatjojo… Tada į mano rankas papuolė Pierre Franckh knyga NORĖK IR TURĖSI. Už šią knygą esu dėkinga draugei, buvusiai kolegei, nepaprastam žmogui - Giedrei, kurios istorija tikrai išgirsime šiame bloge.  Knygoje buvo dėstoma mintis kaip "apsirašyti" svajones, t.y. kaip tiksliai ant popieriaus lapo apibūdinti savo troškimus.  Stipriai netikėjau, bet matyt labai norėjau, todėl mažoje užrašinėje aš nupiešiau savo vyro paveikslą ir įvardinau net datą iki kada jį turiu sutikti. Nepatikėsite, bet likus 14 dienų iki pačios nurodyto termino pabaigos, Vilniuje, Pilies gatvėje, aš sutikau jį!!! Dabar jis mano meilė ir mano vyras. Po metų aprašiau ir savo sūnų  - blondiną, garbanotą ir nepaprastai linksmą - toks yra mūsų dvimetis sūnus Matas.  Dingo ir visi kilogramai, bei linijos grįžo į aprašytus rėmus. Tik štai su savirealizacija niekaip nesisekė - vis versdavau naują puslapį savo mažoje užrašinėje, senajame negalėdama padėti pliuso, vis nesėkmingai mėginau atrasti save. O pasitikėjimo savimi taip trūko. Pavydėjau visoms draugėms ir žurnalų herojėms, kopiančiom karjeros laiptais. Galvodavau, kodėl negaliu surasti savo svajonių darbo, negi mano vaikas negalės didžiuotis savo mama?! Gal svajonių krautuvėlė (skaitydami knygą suprasite, apie ką aš čia) negalėjo suprasti mano noro, nes pati tiksliai nežinojau apie ką svajoju, o gal turėjau užsiauginti storesnę "skūrą" ir didesni pasitikėjimą savimi? Buvo tikrai nelengva, daug ašarų praliejau, bet užsispyriau ir pasakiau sau, vyrui ir sūnui - kad aš sugebėsiu tai padaryti pati.

Šiandien galiu padėti pliusą prie šios savo svajonės - esu vaikų interjero studijos LOVELY MESS įkūrėja. Ar man baisu? Labai! Kodėl? Nes pažadėjau sau ši projektą padaryti sėkmingu, nes nešu finansinę atsakomybę prieš banką, nes noriu jog mano tėvai ir mano šeima manimi didžiuotųsi.  Ar man pavyks? Tikiuosi, nes aš tikiu svajonėmis… o jos tikrai pildosi :)

 

Su meile mama, Lauryna Glicienė

 

Komentaras